Sąvokos

Alodas – asmeninė šeimos nuosavybė, kilnojamasis (pavyzdžiui, asmeniniai daiktai) ir / arba nekilnojamasis (žemės sklypas). 

Beneficija – nepaveldima, senjoro vasalui skiriama žemės valda.

Cechas – tos pačios specialybės miesto amatininkų (pavyzdžiui, siuvėjų, auksakalių) susivienijimas, turintis teisę atstovauti savo nariams, nustatyti jų gaminių kokybės standartus, gamybos apimtis, amatininko dirbtuvės darbuotojų skaičių ir gaminių kainas. 

Činšas – miestiečio, laisvojo valstiečio arba baudžiauninko žemvaldžiui mokamas piniginis arba natūrinis (produktais) mokestis. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įprastai činšas buvo piniginis mokestis.

Dešimtinė – mokestis, sudarantis dešimtadalį mokėtojo pajamų, dvasininkams (religinei organizacijai) išlaikyti.

Epidemija – didelio masto užkrečiamos(-ų) ligos(-ų) paplitimas viename ar keliuose šalies regionuose.

Feodas – paveldima žemės valda.

Gildija – ūkine (gamybine ir prekybine) veikla užsiimančių miestiečių susivienijimas, atstovaujantis jų interesams miesto savivaldoje, organizuojantis bendrą prekybą (pavyzdžiui, turgaus veiklos priežiūra, kainų ir prekybos muitų reguliavimas).

Lažas – darbo prievolė, atsiskaitant už žemvaldžio duodamą žemės sklypą.

Luomas – visuomenės grupė, pasižyminti jai būdingomis išskirtinėmis teisėmis (privilegijomis) ir pareigomis (prievolėmis).

Magdeburgo teisė – nuo viduramžių paplitusi miesto savivaldos teisė. 

Maras – užkrečiama žmonių, gyvūnų, augalų liga, žinoma nuo senovės civilizacijose kilusių pirmųjų jos epidemijų, pasikartojančių iki XX a., o XXI a. tapusi retai aptinkama. 

Pandemija – didelio masto užkrečiamos(-ų) ligos(-ų) paplitimas keliose šalyse, žemynuose ar pasaulyje.

Privilegija – išskirtinė, tik tam tikrai visuomenės grupei ar asmeniui būdinga, teisė. 

Rekonkista – 722–1492 m. vykusi Pirėnų pusiasalio krikščioniškų valstybių kova su musulmonais dėl jų užimtų žemių atgavimo.

Vienuolija – dvasininkijos sudedamoji dalis, sudaryta iš vienuolių vyrų ir moterų.