Stačiatikiai XVI amžiaus LDK

Stačiatikiai LDK buvo svarbūs visais laikais. XIII–XIV a. pagoniškoje, o XIV a. pab. – XVIII a. katalikiškoje LDK valstybėje didžiąją gyventojų dalį sudarė ne pagonys ir katalikai, o stačiatikiai. Lietuvos valdovų prijungtose rusėnų žemėse (dab. Baltarusija, Rusija, Ukraina) vyravo stačiatikių religija.

Rusėnų tautybės stačiatikių Lietuvoje gyvenimo sąlygos buvo gana palankios, valstybės politika jų atžvilgiu – tolerantiška. 

Religinis gyvenimas: Turėjo tikėjimo išpažinimo laisvę ir teisę statyti cerkves, vienuolynus, Puoselėjo ikonų bažnytinės tapybos tradicijas (Voluinėje, Podolėje), Turėjo nepriklausomą bažnytinį teismą ir dvasininkų skyrimo tvarką. Kultūrinis gyvenimas: Puoselėjo kultūrinius centrus (Kijevą, Polocką, Gardiną, Naugarduką, Lucką); Kūrė literatūrinius tekstus bažnytine slavų kalba; Palaikė glaudžius santykius su Bizantijos kultūros atstovais; Turėjo savo mokyklas, spaustuves ir pasaulietines brolijas. Socialinis gyvenimas: Nuo XV a. 4 dešimtmečio stačiatikių tikėjimo bajorija turėjo lygias teises su bajorais katalikais; Laikytasi bajorų mišrių santuokų su katalikais teisės.
Šv. Mikalojaus cerkvės Brastoje XVIII amžiaus piešinys
Šv. Mikalojaus cerkvė Brastoje, kur buvo sukurta Unitų bažnyčia. XVIII a. piešinys

Stačiatikių padėtį stipriai pakeitė 1596 m. Brastos bažnytinė unija. Valdovas Zigmantas Vaza, baimindamasis, kad Maskva per vietos patriarchą, ims kištis į Lenkijos ir Lietuvos valstybės reikalus, tariamai rūpindamasi čia gyvenančiais stačiatikiais, skatinamas Katalikų bažnyčios, nerimavusios dėl reformacijos plitimo rusėnų žemėse, nusprendė priversti stačiatikius paklusti Romos popiežiui. Bažnytinės unijos idėja turėjo dviejų šimtmečių senumo šaknis. XIV a. pabaigoje, siekdami suvienyti daugiatautę LDK, kurioje etniškai vyravo rusėnai, įvykdyti katalikų ir stačiatikių bažnytinės unijos projektą nesėkmingai mėgino Vytautas ir Jogaila.

Iš istoriko Dariaus Barono straipsnio (2005)
„Aptardami stačiatikių klausimą, neturėtume užmiršti ir to dalyko, kad stačiatikybė neabejotinai plito pagoniškoje Lietuvoje, tačiau palietė tik palyginti nedidelę lietuvių dalį. Reikia nurodyti ir tuos veiksnius, kurie stabdė stačiatikybės plitimą. Lietuvių bajorija valstybėje buvo išlaikiusi dominuojančią poziciją ir jos dauguma iki pat Lietuvos krikšto buvo pagonys. Didžiojo kunigaikščio sostas buvo rezervuojamas tik pagoniui. Kunigaikščiai, tapę stačiatikiais, pasidarydavo, jei taip galima pasakyti, „antrarūšiais“. Šis jau pagoniškosios Lietuvos laikais egzistavęs atskirumas, kad ir kiek jis buvo akytas ir leido stačiatikybei savaime plisti iš apačios, vis dėlto buvo išeities taškas tai perskyrai, kuri ėmė formuotis lietuviams priėmus katalikybę. Bene geriausiai šį reiškinį liudija Vytauto skundas prieš Jogailą ir Skirgailą. Jis teigia buvęs verčiamas priimti stačiatikybę tam, kad jo imtų nekęsti žmonės, kuriuos tikriausiai tenka laikyti katalikais.“
Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčios nuotrauka
Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčia

Nors dalis didikų stačiatikių protestavo, bažnytinė unija buvo sudaryta. Pagal ją stačiatikiai turėjo pripažinti pavaldumą Romos popiežiui ir svarbiausias Katalikų bažnyčios apeigas, tačiau išsaugojo savo organizaciją, dvasininkus, senąsias apeigas ir bažnytinės slavų kalbos vartojimo teisę. Tokie stačiatikiai pradėti vadinti unitais. ATR pati Stačiatikių bažnyčia susiskaldė ir susipriešino. Stačiatikių, kurie neprisijungė prie unijos, ir naujai atsiradusių unitų, pradėtų vadinti graikų apeigų katalikais, padėtis valstybėje pasunkėjo. Pradėtos varžyti jų teisės.

Brastos unija paskatino ir rusėnų bajorų lenkėjimą, nes nemaža jų dalis ėmė pereiti į katalikų tikėjimą. Katalikų bažnyčia ATR vis labiau virto lenkiška bajorų bažnyčia, o unitų – rusų valstiečių bažnyčia. Taigi Bresto unija neigiamai paveikė ATR vidaus padėtį, paaštrino stačiatikių ir katalikų santykius ir neprisidėjo prie visuomenės suvienijimo.

Unija tapo veiksniu, turėjusiu įtakos rusėnų žemių europėjimo pradžiai. Bažnytinė unija atėjo į Lietuvą dėl tiesioginio Vakarų civilizacijos poveikio. Katalikiškoji LDK tapo tos civilizacijos nešėja į Rytus, į jai pavaldžias gudų žemes.