XVI–XVIII a. LDK materialusis paveldas

• Apibūdinti Baroko epochos esminius bruožus.
• Nurodyti Baroko architektūrai būdingus bruožus.
• Paaiškinti Baroko paveldo objektų reikšmę Lietuvos istorijai.

• Pažinimo: nagrinėsime XVI–XVIII a. LDK materialųjį Baroko epochų paveldą.
• Kūrybiškumo: kursime kelionės po Baroko epochos paveldo objektus maršrutą.
• Komunikavimo: grupėse pristatysime ir populiarinsime Baroko epochos paveldo maršrutą.
• Skaitmeninę: kursime interaktyvų kelionės po Baroko epochos paveldo objektus maršrutą.
• Kultūrinę: vertinsime ir puoselėsime Baroko epochos paveldą.

Siekdami užsibrėžtų tikslų, analizuojame pateiktą medžiagą, demonstracinius objektus, atliekame įvairias užduotis. Mokiniai, ištyrinėję LDK Baroko epochos paveldą: Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčią ir pilį-rūmus, Šv. Petro ir Povilo bažnyčią Vilniuje, Pažaislio ir Tytuvėnų vienuolynų ansamblius, gebės sukurti kelionės, kurios metu galima aplankyti ne mažiau kaip 4 LDK Baroko epochos paveldo objektus, maršrutą.

Šios veiklos metu:

• Nurodau ne mažiau kaip keturis Baroko epochos bruožus.
• Nurodau ne mažiau kaip tris LDK Baroko paveldo objektus.
• Įvardiju ne mažiau kaip tris su Baroko epocha LDK susijusias istorines asmenybes ir paaiškinu jų veiklos reikšmę temos kontekste.