Žmogaus pasaulėžiūros ir kasdienybės pokyčiai. Darbas su šaltiniais

Ankstyvųjų naujųjų laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Europos ūkis

Formuojantis moderniai ekonominei sistemai, keitėsi žmonių pasaulėžiūra, vertybės ir kasdienybė. Šiems pokyčiams įtaką darė ir Renesanso epochos idėjos: humanistai išskyrė žmogaus (individo) svarbą, siūlė mokslo žinias formuoti per patirtį (tyrinėjant) ir siekti pasaulietinio išsilavinimo (iki tol vyravo religinėmis tiesomis grįstas mokslas bei mokymasis). Visuomenė tapo moderni. Ką vadiname moderniu žmogumi? Kokios vertybės būdingos tokiam žmogui? Kas būdinga jo kasdieniam gyvenimui? Išnagrinėkite A–D šaltinius ir apibūdinkite XVI–XVII a. valstiečių, miestiečių ir dvarininkų pasaulėžiūrą (vertybes, elgesio normas) ir kasdienybę (buitį, materialinę aplinką). Remkitės žiniomis ir šaltiniais.

A šaltinis. Kostiumų istorikė Rūta Guzevičiūtė apie XVII a. didikų aprangą

Nepalyginti gausesnė negu ankstesniais amžiais Baroko epochos ikonografija* suteikia galimybę apžvelgti gausios ir labiausiai iškilusios Radvilų giminės išvaizdą kaip jų politinių nuostatų ir orientyrų manifestavimo** priemonę. Radvilų giminės viršūnė atstovavo tai LDK daliai, kuri buvo persiėmusi vakarietiška kultūra ir rengėsi pagal paskutinę prancūzišką madą, nes būtent Prancūzija XVII a. įasmenino absoliutizmo įsitvirtinimą ir tapo mados diktatore Europoje.

* ikonografija – dailės kūrinių nagrinėjimo metodika
** manifestacija – išreiškimas, viešas parodymas

B šaltinis. Istorikas Jeffrey L. Forgeng apie Londoną XVII a.

Kai kuriose Londono dalyse vanduo į miestą buvo tiekiamas mediniais ar akmeniniais vamzdžiais, kai kurie turtingi namų ūkiai turėjo vamzdžius, kuriais vanduo buvo tiekiamas tiesiai į namus. Daugelis namų ūkių vandenį pirkdavo iš profesionalių vandens nešiotojų, kurie iš viešųjų šulinių pripildydavo aukštas kūgines statines ir nešdavo jas ant nugaros nuo vienų durų prie kitų.

C šaltinis. Istorikė Neringa Dambrauskaitė apie XVI–XVII a. valstiečių kasdienį gyvenimą
Valstiečiai paprastai gyvendavo medinėse pirkiose ar gryčiose, kuriose būdavo krosnis, tačiau Žemaitijoje kai kurie neturtingi valstiečiai dar gyvendavo senojo tipo pastate – vadinamajame nume su ugniakuru, greičiausiai kartu su gyvuliais kitame namo gale. Valstiečių pirkios būdavo dengtos šiaudais, su riebaluoto popieriaus ar gyvulio pūslės langais. Viduje paprastai būdavo pagrindinė patalpa ir priemenė, o didesniuose namuose būta trijų patalpų. Jų apstatymas buvo labai kuklus – iš baldų buvo tik suolų ir stalų. Namuose laikyti kubilai su drabužiais ir kitais audiniais, greičiausiai ant suolų arba krosnių, kur buvo miegama, buvo sudėta patalynė, prie krosnies ar ugniakuro būdavo indai valgiui gaminti.

D šaltinis. Istorikė Giedrė Milerytė-Japertienė apie XVI a. Kauną

Dabar mieste gyvena apie 7000 gyventojų. Miestiečių bendruomenės pagrindą sudaro senųjų kauniečių giminių palikuonys. <...> Atsikelia čia ir ateivių iš kitų Lietuvos miestelių ar kaimų. Neretai prakutę miestelėnai atvyksta į Kauną, norėdami įsitraukti į pelningesnę veiklą. Kartais jiems nepasiseka ir taip jie papildo samdinių gretas. Galvodami apie geresnę vaikų ateitį ar tiesiog dėl pinigų stygiaus aplinkinių miestelių ir kaimų gyventojai atiduoda vaikus į miestą gyventi <...>.

Ankstesnis Kitas