Sąvokos

Barokas – XVI a. vid. – XVIII a. meno stilius, kuriam būdinga pompastika, puošnumas, įspūdingi ornamentai, išraiškingumas.

Humanizmas – Renesanso epochos pasaulėžiūra, pagrindine vertybe laikanti žmogų.

Jėzuitai (Jėzuitų ordinas) – XVI a. ispanų dvasininko Ignaco Lojolos įkurtas katalikų vienuolių ordinas kovai su reformacija.

Kalvinizmas – XVI a. Ženevos reformatoriaus Jono Kalvino suformuota protestantizmo srovė. LDK kalvinistai vadinti evangelikais reformatais.

Kancleris – pirmas pagal svarbą LDK pareigūnas, tvarkęs įstatymų leidybą ir kontroliavęs jų vykdymą. Antras žmogus valstybėje po didžiojo kunigaikščio.

Katalikiškoji reforma – vidinis Katalikų bažnyčios atsinaujinimas XVI a. vid. – XVII a. pab.

Konfesija – išpažįstamas tikėjimas, religija.

Liuteronizmas – XVI a. Vokietijoje atsiradusi protestantizmo srovė, kuri remiasi Martyno Liuterio mokymu.

Reformacija – 1517 m. Martyno Liuterio pradėtas religinis ir visuomeninis sąjūdis, kuriuo buvo siekiama pertvarkyti Katalikų bažnyčią ir sukurti naują krikščionybės kryptį – protestantizmą.

Renesansas – Europos kultūros suklestėjimo epocha XIV a. pab. – XVI a., kuriai būdingas dėmesys Antikos kultūrai ir humanistinė pasaulėžiūra.

Rusėnai – Rytų slavų etnosas, iš kurio susiformavo baltarusių ir iš dalies ukrainiečių bei rusų tautos. Istoriškai tai buvo slavai, gyvenę LDK teritorijoje.

Statutas – feodalinių laikų teisės aktų rinkinys (kodeksas, teisynas).

Unitai (graikų apeigų katalikai) – Abiejų Tautų Respublikos stačiatikiai, 1596 m. sudarę bažnytinę uniją su Katalikų bažnyčia. Bažnyčios vadovu pripažįsta Romos popiežių, tačiau laikosi Stačiatikių bažnyčios apeigų.