Abiejų Tautų Respublika kaip nauja Europos politinio lauko veikėja

Žygimantas Augustas – paskutinis vyriškosios giminės Gediminaičių (Jogailaičių) dinastijos atstovas, neturėjęs įpėdinio, o Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąjunga (pagal Krėvos sutartį) buvo sudaryta dinastiniu pagrindu (tos pačios giminės atstovai buvo abiejų valstybių valdovai). Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarpusavio santykiuose ši priežastis yra išorinė (Lenkijos karalystės bajorai baiminosi, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai išsirinks atskirą valdovą).

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų siekis turėti vienodas teises su Lenkijos karalystės bajorais. Lenkijos karalystės bajorai tarpusavyje pagal įstatymus buvo lygūs, neatsižvelgiant į turimą turtą ar titulą, per savo renkamus atstovus (Seimą) turėjo įstatymų leidybos teisę.

Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei reikėjo Lenkijos karalystės bajorijos paramos Livonijos kare. 1557 m. Livonijos ordino magistras (vadovas) tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto vasalu. Pagal senjoro ir vasalo santykius šis ryšys Livoniją pavertė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriniu vienetu. Magistras šį sprendimą priėmė, nes Livonija jau XV a. buvo nusilpusi. Be to, turėjo karinę galią sustiprinusią kaimynę – Rusiją. Ši siekė užimti Baltijos rytinį pajūrį (Rusija neturėjo uostų prie Baltijos jūros, todėl jai reikėjo Livonijos uostų, per kuriuos būtų galima plėtoti prekybinius ryšius su Vakarų Europa). Dėl šios priežasties kilo Livonijos karas (1558–1583 m.), į kurį kaip senjoras turėjo įsitraukti ir Lietuvos didysis kunigaikštis.

LDK XVI a. stiprėjanti Maskvos didžioji kunigaikštystė (vėliau – Rusija) kėlė grėsmę Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, jos teritorijoms (nuolatiniai karai silpnino valstybę).

Lenkijos karalystės siekis prisijungti Kijevo (dabartinė Ukraina) ir kitas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes (Palenkę, Voluinė), nes jos  buvo itin derlingos, daug javų buvo eksportuojama.

Liublino unija – 1569 m. Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sutartis, kurią pasirašius prasidėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje laikotarpis.

Išskirdami po du teritorinius skirtumus ir panašumus, palyginkite Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapius Vytauto Didžiojo laikais (nuoroda į Lietuvos teritorijos kaita ir žymiausi mūšiai) ir sudarius Liublino uniją. 

Liublino unijos aktas apibrėžė bendras ir atskiras Abiejų Tautų Respublikos (ATR) institucijas ir politines sritis. Bendros institucijos – valdovas, Seimas, atskiros – vyriausybė, teismai, kariuomenė. Bendra buvo ir užsienio politika: nei Lenkijos karalystė, nei Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė negalėjo atskirai sudaryti sutarčių ar pradėti karo su kitomis (užsienio) valstybėmis be viena kitos pritarimo. Valstybėje buvo bendra valiuta (piniginis vienetas). ATR buvo naudojama Europoje paplitusi triguba pinigų sistema (šiais laikais įprasta dviguba). Ją sudarė skirtingos vertės monetos – zlotai, grašiai ir denarai*. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išsaugojo atskirus įstatymus ir juos vykdančią valdžią – vyriausybę (valstybės pareigūnus – urėdus). Taip pat turėjo atskirą teritoriją, iždą, kariuomenę ir teismus.

*Pasidomėkite Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigų istorija ir parenkite pasakojimą (10 min.) klasei. Informacijos ieškokite internete, pavyzdžiui: https://www.pinigumuziejus.lt/lt/naujienos/abieju-tautu-respublikos-pinigai 

Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir Lenkijos karalystei susijungus, jungtinė valstybė tapo respublika.