Nagrinėti būdingiausias XVI–XVII a. religinių judėjimų (reformacijos, katalikiškosios reformos) ypatybes Lietuvoje.
Nustatyti bent po keturias būdingiausias Renesanso ir Baroko ypatybes Lietuvoje.
Nagrinėti skirtingų konfesinių grupių (katalikų, protestantų, stačiatikių) tarpusavio sugyvenimo ir nesugyvenimo apraiškas XVI–XVII a. Lietuvoje.
Išsiaiškinti ir įvardyti bent trissvarbiausius pasaulėžiūros pokyčius XVI–XVII a. LDK ir nors tris ryškiausius kultūrinius visuomenės pasiekimus.
Kokias kompetencijas ugdysimės?
Pažinimo:nagrinėsimereformacijos, Renesanso ir Baroko epochų apraiškas LDK visuomenėje.
Pilietiškumo:ugdysimės tautinės ir religijos tolerancijos vertybės supratimą.
Kultūrinę: išryškinsime svarbiausias XVI–XVII a. kultūros paveldo objektų, kultūros reiškinių, kūrėjų ypatybes, jų reikšmę, skirtumus ir panašumus.
Skaitmeninę:pasitelksime interneto išteklius susipažindami su istorikų pasakojimu apie LDK raštinę bei atrankiai ieškodami medžiagos kūrybinei užduočiai atlikti; atliksime skaitmenines užduotis.
Galimos mokymosi veiklos: kaip įgyvendinsime mokymosi uždavinius?
Siekdami įgyvendinti mokymosi uždavinius, mokiniai analizuoja pateiktą medžiagą, demonstracinius objektus, atlieka įvairias mokymosi užduotis. Kuria istorinį pasakojimą apie Vilniui ir LDK kultūrai nusipelniusius asmenis.
Vertinimo ir įsivertinimo kriterijai
Šios veiklos metu:
Bent dviem argumentais pagrindžiu, kad XVI–XVII a. Lietuva buvo tolerantiška valstybė.
Įvardiju po du reformacijos, Renesanso ir Baroko LDK asmenybes ir nusakau jų veiklos reikšmę.
Nusakau bent penkias dėl reformacijos Lietuvoje atsiradusias pažangias kultūros naujoves.
Apibrėžiu ir paaiškinu bent keturias išmoktas naujas istorines sąvokas.
