LDK visuomenė Europos kontekste

LDK visuomenės formavimasis ir kaita: Religinis kontekstas - Krikščionybės vyravimas aplinkinėse visuomenėse Socialinis kontekstas - Vyraujanti viduramžių visuomenės santvarka - feodalizmas Politinis kontekstas - Kaimyninių valstybių interesai - Rytų Europos teritorijos Kultūrinis kontekstas - Europoje paplito religinis švietimas ir gotikos stilius
Istorikas Normanas Deivisas apie Vėlyvuosius viduramžius

Vėlyvųjų viduramžių gyvenime jaučiama kažkas fatališko (naikinančio). Žmonės suprato, kad krikščionybė serga; jie žinojo, kad Meilės Evangelijos idealai labai tolimi nuo realios tikrovės; tačiau jie nenumanė, kaip ištaisyti tokią padėtį. <...> Šventoji Romos imperija nesugebėjo kaip reikiant valdyti net savo galingų pavaldinių, tad ką jau kalbėti apie jos galimybes vadovauti kitiems. <...> Popiežiai grimzdo į politinės priklausomybės liūną. Pasaulyje klestėjo plėšikavimas, prietarai, siautėjo maras. Kai užgriuvo juodoji mirtis, niekas net neabejojo, jog tai Dievo bausmė už krikščioniškojo pasaulio nuodėmes.

Feodalizmas – visuomenės santvarka, susiformavusi ir paplitusi viduriniais amžiais.

Spustelėkite aktyvias ikonėles ir sužinokite daugiau informacijos apie feodalizmui būdingus bruožus.

Feodalizmas: Natūrinis ūkis Stambi žemėvalda Senjoriniai - vasaliniai santykiai Imuniteto teisės (privilegijos) Luominė visuomenė Valstiečių įbaudžiavinimas Agrarinis ūkis. Žemė - pagrindinis gamybos šaltinis

Iliustracijoje vaizduojamos trys socialinės viduramžių grupės: 

  • Dvasininkai; 
  • Bajorai (kariai); 
  • Valstiečiai. 

Augant viduramžių miestams, susiformavo atskira miestiečių socialinė grupė. 

Privilegijuotos socialinės grupės buvo bajorai, dvasininkai, miestiečiai.

Valdantieji – feodalai (senjorai ir jo vasalai), valdomieji – valstiečiai.

Schemoje vaizduojami senjorų ir vasalų santykiai. Kairėje pusėje vaizduojamas senjoras - aukštesnysis feodalas, turintis vasalų, ir vasalas - žemesnysis senjorui ištikimybę prisiekęs feodalas. Senjoras skiria žemes vasalams už karo tarnybą kaip: feodą (paveldimą žemės valdą) arba beneficiją (nepaveldimą žemės valdą. Dešinėje pusėje vaizduojamas valstietis (kaimo gyventojas, feodalinėje santvarkoje praradęs asmeninę laisvę ir tapęs baudžiauninku, turėjusiu atlikti prievoles (eiti lažą, mokėti duoklę ir / arba činšą).Visą žemė dirba valstietis. Tiek feodą, tiek domeną (asmeninę senjoro valdą).