Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybė: Abiejų Tautų Respublika

• Paaiškinti, kaip Europoje XVI-XVII a. susiformavo ir įsitvirtino naujos valdymo formos (absoliutizmas, konstitucinė monarchija, respublika).
• Apibūdinti Abiejų Tautų Respublikos susikūrimo priežastis ir jos politinę raidą XVI–XVIII a.
• Įvertinti Stepono Batoro, Jono Karolio Chodkevičiaus, Jonušo Radvilos, Armano Žano de Rišeljė, Liudviko XIV veiklą.

• Pažinimo: paaiškinsime Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybių valdymo formas, jas palyginsime.
• Komunikavimo: kurdami istorinį pasakojimą išanalizuosime ir pristatysime ryškiausius Abiejų Tautų Respublikos politinius veikėjus.
• Skaitmeninę: atrinksime internetinius šaltinius apie Abiejų Tautų Respublikos politinius veikėjus.
• Pilietiškumo: analizuosime Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo problemą.
• Kultūrinę: nagrinėsime skirtingų Europos valstybių visuomenių idėjas.

Siekdami įgyvendinti mokymosi uždavinius, mokiniai analizuoja pateiktą medžiagą, demonstracinius objektus, atlieka įvairias mokymosi užduotis. Įvertina pasirinktos Prancūzijos arba Abiejų Tautų Respublikos asmenybės istorinį vaidmenį ir kuria apie ją istorinį pasakojimą. 

Šios veiklos metu:

• Įvardiju po vieną absoliutizmo, konstitucinės monarchijos ir respublikos valdymo formas XVI-XVII a. turėjusią valstybę ir paaiškinu, kaip šios formos įsitvirtino.
• Išskiriu ne mažiau kaip po dvi Liublino unijos vidines ir išorines priežastis.
• Paaiškinu ATR valdymo organų (karaliaus, seimo, pareigūnų) atsakomybes.
• Nurodau ir apibūdinu ATR karus su kitomis valstybėmis.
• Įvertinu Stepono Batoro, Jono Karolio Chodkevičiaus, Jonušo Radvilos, Armano Žano de Rišeljė, Liudviko XIV veiklą: pateikiu savo išvadas ir bent po vieną argumentą.