Baltų skirstymąsi į žemes įrodo 1219 m. sudaryta Lietuvos ir Voluinės sutartis. Sutartyje pirmą kartą minimas Mindaugas kaip vienas iš penkių vyresniųjų Lietuvos kunigaikščių.
Mindaugui teko svarbus vaidmuo Lietuvos valstybės kūrime.
Lietuvos valstybės kūrimuisi buvo svarbios ir kitos priežastys. Jos skirtomos į vidines ir išorines .
~ 1240 m. Mindaugas suvienijo neužkariautas baltų žemes į Lietuvos valstybę.
Lietuva tapo Didžiąja Kunigaikštyste.
Paaiškinkite, kokiomis priemonėmis Mindaugas įsitvirtino valdžioje.
1251 m. Mindaugas priėmė krikštą ir 1253 m. tapo Lietuvos karaliumi .
Mindaugas – Lietuvos karalius
Kuriantis Europos valstybėms viduramžiais susiklostė tradicija, kad valstybės kūrimas buvo glaudžiai susijęs su krikšto priėmimu. Mindaugas siekė įtvirtinti savo valdymą. Todėl Mindaugas susitarė su Livonijos ordinu ir dovanojo jam dalį Žemaitijos. Ordinas tapo Mindaugo sąjungininku kovoje su vidaus priešais. 1251 m. popiežiaus pasiuntinių Mindaugas buvo pakrikštytas. 1253 m. įvyko Mindaugo karūnavimas Lietuvos karaliumi. Mindaugas gavo svarbius valdovo galią įrodančius simbolius: karūną, valdžios obuolį ir karaliaus skeptrą. Lietuva buvo pripažinta popiežiaus ir Europos valstybių. Lietuva sustiprėjo, prasidėjo Lietuvos europėjimas. Mindaugo į Vakarų Europą orientuota užsienio politika buvo tęsiama vėlesnių Lietuvos valdovų.
Mindaugo valdymas
Spustelėkite ant iliustracijų ir susipažinkite su Mindaugo valdymu.
1260 m. įvyko Durbės mūšis .
Voruta – Mindaugo pilis
Mindaugo valdymo laikais nuolatinės sostinės Lietuva neturėjo. Istoriniuose šaltiniuose minima Mindaugo pilis Vorutoje. Kur ji buvo, kol kas istorikams nustatyti nepavyko.
Krikščionybės plitimas
Mindaugo laikais Lietuvoje pradėjo plėtotis kultūrinės krikščioniškos tradicijos. Po Mindaugo mirties gyvenę valdovai išliko pagonys. Todėl sakoma, kad Mindaugo krikštas neturėjo tęstinumo.
Valstybės raida
Lietuvoje formavosi valdžios aparatas, valstybinės prievolės, buvo naudojami pinigai – lietuviški ilgieji, buvo įkurta vyskupija. Mindaugo valdymo laikais prasidėjo Lietuvos ekspansija į rusėnų žemes.
Durbės mūšis (1260 m.)
Žemaičiai, tuo metu nepriklausę Lietuvai, priešinosi Livonijos ordino siekiui juos pakrikštyti. Durbės mūšis baigėsi žemaičių pergale. Ši pergalė paskatino prasidėti Herkaus Manto vadovaujamą Didįjį prūsų sukilimą. Mindaugas parėmė sukilėlius. Po Durbės mūšio žemaičiai išreiškė norą tapti Lietuvos dalimi. Mindaugas prašymą patenkino, todėl atsinaujino Mindaugo konfliktas su Livonijos ordinu. Šalies viduje taip pat augo priešiškumas Mindaugui.
1263 m. Mindaugas buvo nužudytas.
Remdamiesi šaltiniu ir žiniomis, nustatykite Mindaugo nužudymo priežastis.
Pasvarstykite, kodėl paminklas Mindaugui ir jo šeimai atidengtas Latvijoje? Savo mintimis pasidalinkite su bendraklasiais.
ir išorines 
.
.
