Lietuvos valdovai ir jų vaidmuo viduramžių Lietuvos istorijoje

Lietuvos valstybė ir valdovai XIII–XV a.

Lietuvos valstybė kūrėsi XIII a.

Prisiminkite lietuvių protėvių – baltų – istoriją peržvelgdami 7 kl. temą Baltų gentys. Lietuvių ir latvių istorijos pradžia.

~ X a. baltai ėmė jungtis į žemes. Vienos iš baltų žemių – Lietuvos – 1009 m. paminėjimas Kvedlinburgo analuose yra laikomas pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu.

Iš Kvedlinburgo analų:
(...) Šventas Brunonas, kuris vadinamas Bonifacijus, arkivyskupas ir vienuolis, antrais atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos (Lituae) pasienyje pagonių tenktas į galvą, su 18 saviškių vasario 23 d. nekeliavo į dangų

Apibūdinkite, kokiomis aplinkybėmis pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

Lenkijos herbas su simboliu - erelis su karūna raudoname fone — *Lenkijos herbas su simboliu (ereliu)*

Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje baltų kaimynystėje susikūrė Lenkijos ir Kijevo Rusios valstybės.

1202 m. Baltijos jūros rytinėje pakrantėje įsikūrė Kalavijuočių ordinas, 1230 m. – Vokiečių ordinas.

Kalavijuočių ordino vėliava - raudonas kryžius — *Kalavijuočių ordino vėliava*

Vokiečių ordino vėliava - Baltame fone juodas kryžius, o jame dar vienas geltonas kryžius, kurio viduryje - erelis — *Vokiečių ordino vėliava*

Spustelėkite ant iliustracijų ir susipažinkite su ordinų atsikraustymo į Baltijos jūros rytinę pakrantę priežastimis ir pasekmėmis:

Saulės mūšis (1236 m.)

1236 m. netoli dabartinių Šiaulių įvyko Saulės mūšis tarp Kalavijuočių ordino ir lietuvių.

Mūšyje nugalėtas Kalavijuočių ordinas susilpnėjo ir tapo Livonijos ordinu, pavaldžiu Vokiečių ordinui.

V. Vimbos paveikslas „Saulės mūšis“ (1930 m.) — *„Saulės mūšis“, 1930 m. Dailininkas V. Vimba*

Baltų skirstymąsi į žemes įrodo 1219 m. sudaryta Lietuvos ir Voluinės sutartis. Sutartyje pirmą kartą minimas Mindaugas kaip vienas iš penkių vyresniųjų Lietuvos kunigaikščių.

Iš Voluinės (Ipatijaus) metraščio
Dievui liepius, lietuvių kunigaikščiai atsiuntė (pasiuntinius) pas didžiąją kunigaikštienę Romanovienę (...) dovanodami taiką. Lietuvos kunigaikščių vardai: šie vyriausieji - Živinbudas, Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas, Daujoto brolis Viligaila.

Mindaugui teko svarbus vaidmuo Lietuvos valstybės kūrime.

Lietuvos valstybės kūrimuisi buvo svarbios ir kitos priežastys. Jos skirtomos į vidines ir išorines .

~ 1240 m. Mindaugas suvienijo neužkariautas baltų žemes į Lietuvos valstybę. Lietuva tapo Didžiąja Kunigaikštyste.

Iš Voluinės (Įpatijaus) metraščio apie Mindaugo valdymą
Jis kunigaikščiavo Lietuvos žemėje ir pradėjo žudyti savo brolius ir savo sunėnus, o kitus išvarė iš (Lietuvos) žemės ir pradėjo kunigaikščiauti vienas visoje Lietuvos žemėje, ir pradėjo labai didžiuotis, ir pasikėlė šlove ir didžiu išdidumu, ir manė, kad jam niekas neprilygsta.

Paaiškinkite, kokiomis priemonėmis Mindaugas įsitvirtino valdžioje.

1251 m. Mindaugas priėmė krikštą ir 1253 m. tapo Lietuvos karaliumi .

Mindaugo karūnavimą vaizduojantis paveikslas, kurį sukūrė A. Varnas 1953 m.

Mindaugo valdymas

Spustelėkite ant iliustracijų ir susipažinkite su Mindaugo valdymu.

1260 m. įvyko Durbės mūšis .

1263 m. Mindaugas buvo nužudytas.

Iš Voluinės (Ipatijaus) metraščio apie Mindaugo nužudymą
Mindaugas buvo pasiuntęs visas savo pajėgas už Dnepro, prieš Briansko kunigaikštį Romaną. Su jomis į karą žygiavo Daumantas ir nutaikęs sau tinkamą laiką grįžo atgal taip taręs: "Burtai man neleidžia eiti su jumis:. Grįžęs atgal, sparčiai vijosi ir pavijo Mindaugą ir ten pat jį bei du jo sūnus, Ruklį ir Rupeikį, užmušė.

Remdamiesi šaltiniu ir žiniomis, nustatykite Mindaugo nužudymo priežastis.

2015 m. Agluonoje (Latvijoje) atidengtas paminklas Mindaugui ir jo šeimai.

Pasvarstykite, kodėl paminklas Mindaugui ir jo šeimai atidengtas Latvijoje? Savo mintimis pasidalinkite su bendraklasiais.

Spustelėkite aktyvias piktogramas ir sužinokite daugiau informacijos.

Laiko juostos iliustracija. Pažymėti metai: 1263, 1269, 1282, 1295, 1316

1316 m. Lietuvos valdovu tapo Gediminas .

Gediminas Lietuvą valdė iki 1341 m.

Valdydamas Gediminas naudojo diplomatines priemones. Jis siuntė laiškus Romos popiežiui, Hanzos miestų sąjungai.

Iš Gedimino laiško
Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno miestams ir kitiems iki pat Romos, Gediminas, Dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žiemgalos valdovas ir kunigaikštis, garbės ir malonės patvarumo sveikindamas (linki). Šiuo (raštu) pareiškiame tiek esantiems, nesantiems, tiek būsimiems skaitytojams, kad išsiuntėme mūsų pasiuntinį su misų laišku Apaštališkajam Viešpačiui ir Švenčiausiajam mūsų Tėvui dėl katalikų tikėjimo priėmimo (...) (Kviečiame) vyskupus, kunigus, bet kurio šventimo dvasininkus, kurių tik gyvenimas nėra ydingas, (...) be to, atveriame (mūsų) žemę, valdas ir karalystė kiekvienam geros valios žmogui: kariams (riteriams), ginklanešiams, pirkliams, valstiečiams, kalviams, račiams, kurpiams, kailiadirbiams, maūnininkams, smuklininkams, bet kokiems amatininkams. Visiems šiems išvardytiems - kiekvienam pagal jo rangą - norime žemę padalyti.

Nurodykite, kam skirtas šaltinyje pateiktas Gedimino laiškas.

Nustatykite, ką žadėjo Gediminas kviečiamiems asmenims.

Paaiškinkite, ko siekė Gediminas parašydamas tokį laišką.

Gediminas suvokė krikšto svarbą, bet nepasikrikštijo .

Gedimino valdymo laikotarpiu Vilnius tapo Lietuvos sostine.

Peržiūrėkite vaizdo įrašą ir nurodykite jame minimą pokytį Vilniuje Gedimino valdymo laikotarpiu.

Gedimino valdymo laikais Lietuva stiprėjo .

Po Gedimino mirties valdžia atiteko jo sūnui Jaunučiui.

Jaunučio broliai – Algirdas ir Kęstutis – nušalino Jaunutį nuo valdžios.

1345–1377 m. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo Algirdas. Jis plėtė Lietuvos teritoriją į Rytus kariaudamas su mongolais-totoriais ir maskvėnais .

Kęstutis rūpinosi vakarinių sienų apsauga nuo Vokiečių ordinų puldinėjimo .

1377 m. Algirdas mirė. Valdžią paveldėjo jo sūnus Jogaila .

1381 m. Kęstutis užėmė Vilnių ir tapo Lietuvos valdovu .

1382 m. padedamas Vokiečių ordino, valdžią susigrąžino Jogaila. Už pagalbą Vokiečių ordinui Dubysos sutartimi Jogaila pažadėjo Žemaitiją.

Padėtis Lenkijoje

Lenkiją iki 1370 m. valdė Piastų dinastija. Paskutinis dinastijos karalius neturėjo sūnaus, todėl valdžia atiteko karaliui Liudvikui. 1382 m. Liudvikas mirė. Valdžia atiteko vos 9 metų Liudviko dukrai Jadvygai. Tarp didelę įtaką šalies gyvenime turėjusių Lenkijos kilmingųjų kilo nesutarimai dėl to, kas turėtų tapti Jadvygos vyru. Galiausiai kilmingieji nusprendė Lenkijos karaliaus sostą pasiūlyti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai.

1385 m. Jogaila ir Lenkijos diduomenė sudarė Krėvos uniją.

Spustelėkite mygtukus ir susipažinkite su Krėvos unijos priežastimis ir pasekmėmis.

Iš Krėvos unijos
[ ... ] Jogaila, didysis Lietuvos kunigaikštis ir t.t. [prašo] [ ... ] pas Jos Karališkąją Didenybę *. [ ... ] Todėl,
Šviesiausia Valdove, [ ... ] tegu [ ... ] priima šį poną didįjį kunigaikštį Jogailą kaip sūnų ir tegu atiduoda jam
kaip teisėtą žmoną savo mylimą dukterį, garbingąją ponią Jadvygą, Lenkijos karalienę. [ ... ] didysis
kunigaikštis ponas Jogaila su visais savo dar nepakrikštytais broliais, artimaisiais, didikais, didesniais ir
mažesniais bajorais, jo žemėse gyvenančiais, siekia, nori ir trokšta priimti Šventosios Romos Bažnyčios
katalikų tikėjimą. [ ... ]

Jogaila žada atverti ir paskirti visus savo turtus, [ ... ], jeigu [ ... ] atiduos jam kaip žmoną savo dukterį
Jadvygą, minėtą Lenkijos karalienę. Be to, [ ... ] Jogaila žada tam tikrą pinigų sumą kaip užstatą [ ... ]
išmokėti. Be to, [ ... ] Jogaila žada ir įsipareigoja visas užimtas ir prarastas Lenkijos Karalystės žemes [ ... ]
savo pastangomis ir ištekliais vėl suvienyti. Taip pat [ ... ] Jogaila pažada visiems krikščionims, [ ... ] grąžinti
buvusią laisvę ir leisti jiems keliauti, kur panorės. Pagaliau [ ... ] Jogaila pažada savo Lietuvos ir Rusijos
žemes prie Lenkijos karalystės Karūnos visiems laikams prijungti.

*Jadvygos motiną

Remdamiesi šaltiniu, nurodykite Krėvos unijos sąlygas.

1386 m. Jogaila tapo Lenkijos karaliumi .

Krėvos unija nepanaikino Lietuvos valstybingumo, Lietuva ir Lenkija išliko atskiros valstybės.

Lietuvos krikštas

1387 m. vyko Lietuvos krikštas .

Po krikšto Jogaila paskelbė privilegijas Vilniaus vyskupui, miestiečiams ir Lietuvos bajorams Nuoroda į „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė XIII–XV a.“

V. Gersono litografija "Karalius Jogaila ir karalienė Jadvyga krikštija Lietuvą" (1861 m.)

Spustelėkite ant iliustracijų ir susipažinkite su Lietuvos krikšto priežastimis ir pasekmėmis.

Vytauto tapimas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu

Nuo 1382 m. Vytautas gyveno Vokiečio ordino globoje.

1384 m. Jogailos ir Vytauto santykiai pradėjo gerėti .

Lietuvos kilmingieji buvo nepatenkinti Skirgailos valdymu.

1392 m. Vytautas tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

Vytauto politika

1430 m. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo Švitrigaila .

1432–1440 m. Lietuvą valdė Vytauto brolis Žygimantas Kęstutaitis .

Susipažinkite su Kazimiero Jogailaičio privilegijomis temoje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė XIII–XV a.“

Susipažinkite su Aleksandro Jogailaičio privilegijomis temoje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė XIII–XV a.“

Apie Mortą žinių pateikia Eiliuotoji Livonijos kronika. Tiksli Mortos kilmė nėra žinoma. Tačiau yra žinoma, kad Mindaugas buvo antrasis jos vyras. Mindaugui vedus Mortą, ji kartu su Mindaugu 1253 m. buvo karūnuota Lietuvos karaliene. Manoma, kad Morta turėjo įtakos Mindaugui priimant krikštą. Morta prisidėjo platinant krikščionybę, buvo Mindaugo bendražygė, aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, patarė Mindaugui politiniais klausimais. Prieš savo mirtį pasiūlė Mindaugui vesti jos seserį, Daumanto žmoną. Manoma, kad tai galėjo būti sąmokslo prieš Mindaugą ir jo nužudymo priežastimi.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio pirmoji žmona Ona padėjo Vytautui pabėgti iš Jogailos nelaisvės 1382 m. Todėl Vytautas liko gyvas. Ona Vytautienė aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime: palaikė santykius su užsienio valstybėmis, dalyvavo Astravos ir Salyno sutarčių derybose. Buvo Lietuvos krikšto šalininkė. Palaikė gerus santykius su Vokiečių ordinu, atliko piligriminę kelionę po šventąsias Prūsijos vietas. Kaip dovaną iš Vokiečių ordino magistro gavo muzikos instrumentą – klavikordą. Buvo išsilavinusi, kolekcionavo rankraštines knygas.

Ankstesnis Kitas