Baroko epocha ir jos raiška LDK

XVI a. pabaigoje, panašiu metu kaip Europoje, Lietuvoje pradėjo plisti Barokas. Pirmoji barokinė bažnyčia Europoje – Romoje (Italijoje) 1584 m. pastatyta Švenčiausiojo Jėzaus Vardo bažnyčia. O pirmoji barokinė bažnyčia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) Nesvyžiuje pradėta statyti 1587 m. Bažnyčios statybos baigėsi 1593 m.

Istorikas E. Raila apie baroko raišką
Lietuvoje barokas labiausiai paplito sakralinėje architektūroje. Jis patyrė keletą raidos tarpsnių. Išaugęs iš Renesanso veikiamo baroko vėliau virto labai savitu Vilniaus baroko variantu, apėmusiu ir provincijos medinį baroką, ir Vilniaus bažnyčias. Baroko interjerai įsiveržė į ankstesnių stilių mūro bažnyčias, barokas tapo reikšmingu skulptūros ir tapybos stiliumi, literatūros istorijos epocha. Su juo užgimė ir nauja meno šaka – teatras. Barokas paveikė ir kasdienybės daiktus: baldus, indus, rūbus, knygas. Su baroku susiję didieji liaudies meno reiškiniai [...]. Susiformavo barokinis kraštovaizdis su bažnyčiomis, vienuolynais, kalvarijomis, koplyčiomis, koplytstulpiais, kryžiais.

Prisiminkite apie Baroko epochos suklestėjimo priežastis mokymosi objekte Baroko stilius LDK (tema Pasaulėžiūros ir kultūros virsmai LDK Ankstyvaisiais naujaisiais laikais).

Baroko laikų žmogui žemiškas gyvenimas buvo lyg teatras, kuriame Dievas yra režisierius, pasaulis didelė scena, o žmogus tik aktorius. Dėl to žmogus turėjo ruoštis tikrajam gyvenimui po mirties – jos nebijoti, sąžiningai gyventi ir laukti amžinojo gyvenimo. Tuo metu buvo pabrėžiama, jog viskas yra laikina, svarbiausia garbinti Dievą. Šiam tikslui Baroko pasaulėjauta dažnai buvo išreiškiama statant bažnyčias. To meto bažnyčios buvo kupinos puošnių religinio pobūdžio detalių.

Kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys apie Baroko epochos susiformavimą
Lietuva pirmąkart įžengė į naują kultūros epochą nevėluodama – drauge su kitais Europos kraštais. Baroko kultūra iškilo kaip antitezė, kaip priešprieša Renesansui, jo aiškumui, racionalumui, apibrėžtumui, harmonijai. [...] Baroko ištakos siejamos su [...] 1540 m. įsteigtu vienuolių jėzuitų ordinu, ir katalikišku kontrreformacijos judėjimu. Pasak Jėzuitų ordino įkūrėjo [...], skleidžiant katalikybę, labai svarbu paveikti žmonių emocijas, sujaudinti ne tik jų protus, bet ir širdis. Sužadinti jausmus, nustebinti, priblokšti turėjo jėzuitų remiamas naujojo stiliaus menas. Kartu jėzuitų kultūra kėlė visuomenei naują – pamaldaus, nusižeminusio, atgailaujančio – herojaus idealą. [...] Puošnų, didingą naująjį kultūros stilių netrukus perėmė Europos valdovų ir didikų rūmai, jis išplito ne tik katalikiškuose, bet ir protestantiškuose kraštuose, apėmė visus menus ir kultūros sritis: architektūrą, dailę, literatūrą, muziką, teatrą, filosofiją, stipriai paveikė viešąjį gyvenimą. Baroko epocha mėgino jungti skirtingas meno sritis.

Kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys apie Baroko meną
[...] Baroko menas stengėsi aprėpti ir išreikšti atsivėrusią prieštaringą ir beribę tikrovę, dramatišką žmogaus prigimtį. Tam buvo pasitelktas atitinkamas barokinis stilius – alegoriškas, simboliškas, metaforiškas, pagrįstas kontrastais, netikėtais palyginimais, paradoksais, antitezėmis, priešybių derinimu. Ryškiausi Baroko meno bruožai – teatrališkumas, dramatizmas, dinamizmas, retoriškumas, tapybiškumas, įmantrumas, didingumas.

Spustelėkite aktyvias ikonas ir sužinokite daugiau informacijos.

Schema apie baroko raišką. Viduryje tekstas - nors baroko materialusis paveldas daugiausia atpažįstamas architektūroje, jis reiškėsi. Iš jo išeina rodyklės - teatre, skulptūroje, tapyboje, taikomojoje dailėje, literatūroje.

Peržiūrėkite vaizdo įrašą ir susipažinkite su Baroku architektūroje.

*Viešpaties Žengimo į dangų arba Misionierių bažnyčia Vilniuje*

Vilnius dėl barokinių bažnyčių gausos, jų savito stiliaus dažnai vadinamas baroko miestu. Vėlyvojo Baroko laikotarpiu Vilniuje net susiformavo Baroko mokykla. Tai liudija, kad Vilniuje XVIII a. I p. susiklostė tam tikras statinių statymo būdas. To laikotarpio sakraliniams Baroko statiniams būdingas dviejų grakčšių, skirtingai ir įmantariai dekoruotų dviejų bokštų egzistavimas, ryškus dekoratyvumas, itin didelis dėmesys detalėms ir sienų bangavimas. Visa tai sukurdavo pastato ir jį supančios aplinkos harmonijos vaizdą. Dauguma šio stiliaus pastatų sukūrė architektai Jonas Kristupas Glaubicas, taip pat T. Žebrauskas, P. I. Hoferis ir kt. Nors apie patį architektą J. K. Glaubicą žinoma nedaug, būtent jis daugiausiai ir prisidėjo prie išskirtinį Vilniaus senamiesčio vaizdo, kuris garsina Lietuvą ir Vilnių visoje Europoje, suformavimą.

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje. *Autorius A. Didžgalvis*

*Šv. Kotrynos bažnyčia. Autorius A. Didžgalvis*

Gotikos, kuri Lietuvoje klestėjo XIV a. pab.–XVI a. pr., architektūrai būdinga ypatingai aukšti pastatai, dominuojančios vertikalios linijos, pabrėžiančios kilimą į dangų, smailios arkos, bokštelių gausa. Gotikai taip pat būdingi milžiniško ploto vitražiniai langai, dekoruoti rožėmis.

Renesanso architektūrai, kurios daugiausiai statinių Lietuvoje išlikę iš XVI a. pr. – XVII a. vid. būdinga harmoningos proporcijos, saikingas dekoras, pusapvalės arkos. Išorinė pastato dalis – fasadas, horizontaliai skaidytas architektūriniais segmentais. Naudoti atikai.

Prisiminti apie gotikos architektūrą galite mokomajame objekte Mūrinė statyba (gotika) (tema Europėjanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra).

Baroko architektūrai, kuri buvo paplitusi XVI a. pab.–XVIII a. I p., būdinga neišbaigtumo ir veržlumo įspūdis, joje siekiama spindinčios prabangos ir puošnumo. Baroko architektūroje ypač gausiai naudotos įvairios puošybinės detalės, pavyzdžiui, piliastrai, prabangios, kontrastingos medžiagos (įvairių spalvų marmuras, smiltainis, paauksuotos detalės).

Klasicizmo architektūrai, kuri Lietuvoje buvo paplitusi XVIII a. vid.–II p., būdinga grįžimas prie antikinės architektūros principų – harmonijos, paprastumo, griežtumo, logiško aiškumo ir monumentalumo. Šio stiliaus statiniai buvo proporcingi, simetriški, kukliai dekoruoti.

Ankstesnis Kitas