Indoeuropiečių gyvenimo būdas ir jų atsikraustymas į mūsų kraštus
Indoeuropiečiai buvo klajokliai, pranašesnės kultūros nešėjai. Jų karingos visuomenės pagrindą sudarė kariai. Visuomenė gyveno patriarchato sąlygomis, kai turtas ir pareigos buvo paveldimos tėvo linija, o šeimai ir visuomenei vadovavo vyrai.
Vietiniai dabartinės Lietuvos teritorijos gyventojai gyveno matriarchato sąlygomis.
Indoeuropiečiai buvo gyvulių augintojai ir iš dalies žemdirbiai. Pagrindinis jų maistas – mėsa. Gyvulininkystė buvo jų pagrindinis verslas, o žemdirbystė menkai išplėtota. Indoeuropiečiai buvo prisijaukinę arklius, avis, jaučius, karves, kiaules, ožkas, šunis, mokėjo auginti kai kuriuos javus, ypač kviečius ir miežius. Derlių nuimdavo pjautuvais. Jie kepė duoną. Vertėsi bitininkyste.
Indoeuropiečiams labai svarbus buvo vežimas. Juk turint važiavimo priemonę galima keliauti po Europą, kitus kraštus. Vežimas indoeuropiečiams buvo tarsi namas ant ratų, praversdavęs ne tik per trumpas, bet ir per ilgas keliones. Vienas vežimas galėjo sverti apie 200 kg, o manta, gabenama vežimu, maždaug 500 kg. Tokius vežimus traukdavo ne arkliai, o pakinkyta jaučių pora.
Indoeuropiečiai tikėjo dangaus kūnus – Mėnulį, Saulę, žvaigždes, aukštino vyriškosios giminės dievybes. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad jie garbino žirgą (neretai mirusįjį laidojo su žirgu ir vežimu). Indoeuropiečiai tikėjo, kad yra pomirtinis gyvenimas. Mirusiuosius laidojo iš akmenų sudėtuose pilkapiuose, paguldę ant nugaros arba ant šono, jų kelius smarkiai prilenkę prie smakro. Vietiniai gyventojai mirusiuosius laidojo aukštielninkus, puošdavo žvėrių dantų kabučiais. Indoeuropiečių pilkapiuose randamos įkapės, tinkančios vadui ar kariui (lankai ir strėlės, ietys, durklai, kirviai), dar kartą įrodo, kad vyro kultas jų visuomenėje buvo labai svarbus. Vietinių gyventojų, tiek moterų, tiek vyrų, kapai būdavę beveik vienodi.
Vėlyvojo neolito laikotarpiu (III tūkstm. pr. Kr. viduryje) į dabartinės Lietuvos teritoriją ėmė skverbtis indoeuropiečių gentys. Jų išskirtinis požymis buvo virvelės ornamentu, išdėstytu juostomis, puslankiais, trikampiais ar kitomis formomis, puošta keramika ir gerai nugludinti, su išgręžta skylute kotui, laivo pavidalo akmeniniai kovos kirviai. Todėl archeologai juos pavadino virvelinės keramikos ir laivinių kovos kirvių kultūros nešėjais.
Indoeuropiečiai – virvelinės keramikos ir laivinių kovos kirvių kultūros nešėjai – labai skyrėsi nuo vietinių, iki šiol egzistavusių, kultūrų, bet laikui bėgant vieni iš kitų daug ką perėmė. Gyvendami greta per keletą šimtmečių jie susimaišė, supanašėjo, tai yra asimiliavosi. Taip iš jų susidarė baltų protėviai – prabaltai.
