Lucko ir Podolės Kameneco pilys
Šiame mokomajame objekte susipažinsime su Lucko (dar kitaip vadinama Liubarto) pilimi.
Aleksandro Diško 2007 m. sukurtas XVI a. pilies vaizdo rekonstrukcinis piešinys.
Lietuvišką Lucko istorijos puslapį, pasak istoriko Alfredo Bumblausko, atvertė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus Liubartas, XIV a. 3-iame dešimtmetyje vedęs Haličo-Voluinės kunigaikštytę, o 1340 m. pagal šiandien istorikams dar ne visai aiškius šeimyninius ryšius paveldėjo Haličo-Voluinės kunigaikščio Boleslovo Jurijaus valdas su Lucku. Tačiau Liubartui net keletą dešimtmečių dėl šių teritorijų teko kovoti su Lenkijos karaliumi Kazimieru III Didžiuoju. Liubartui valdant prasidėjo ir Lucko pilies įtvirtinimų rekonstrukcija, o kiek vėliau – ir mūrinės pilies statyba.
Nuo 1392 m. Luckas ir jame esanti pilis atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas tiek miestui, tiek piliai skyrė ypač daug dėmesio – jam valdant Lucko aukštutinė pilis galutinai tapo mūrinė. Luckas netgi imtas neoficialiai vadinti pietine LDK sostine.
Lucko pilyje buvusiuose kunigaikščio rūmuose 1429 m. įvyko suvažiavimas. Jame Vytautui buvo pasiūlyta tapti Lietuvos karaliumi. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo Voluinė su Lucku atiteko Rusijai. Šiuo metu Lucko pilis priklauso Ukrainai. Jai priklauso ir kitas LDK materialiojo paveldo objektas – Podolės Kameneco pilis. Ukrainos sostinėje Kyjive taip pat yra LDK paveldo objektų. Apie juos liudija ant miesto statinių sienų matomos atminimo lentelės.
Podolės Kameneco pilis – dar vienas XIV – XVI a. LDK materialaus paveldo objektas dabartinės Ukrainos teritorijoje. Manoma, kad mūrinė pilis pastatyta 1362-1373 metais. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose ji paminėta 1374 m. XIV a. II pusėje po Mėlynųjų Vandenų mūšio Podolės Kamanecą užėmė Algirdas. Jis Podolės sritį atidavė valdyti LDK kunigaikščiams Karijotaičiams, jiems ir priskiriama akmeninės Podolės Kamaneco pilies statyba. Podolės Kameneco pils buvo svarbi LDK pietinė tvirtovė, gynusi šalį nuo mongolų – totorių puldinėjimų. Po Vytauto Didžiojo mirties miesto bajorai suėmė Vytauto paskirtą Kameneco seniūną ir užgrobė valdžią. Tarp Lietuvos ir Lenkijos įsiplieskė karas dėl Kameneco ir visos Podolės bei Voluinės. Nuo 1434 m. Podolės Kameneco pilyje įsitvirtino Lenkijos kariuomenė. Lenkijai pilis priklausė ir ATR gyvavimo pradžia. Tačiau ATR silpnėjant, XVII a. pilį užėmė turkai osmanai, vėliau – rusų kariuomenė. Šiuo metu Podolės Kameneco pilis yra vienas lankomiausių objektų Ukrainoje. Pilyje rengiamos parodos, organizuojami kultūriniai renginiai.
