Naugarduko pilis ir Viešpaties Atsimainymo bažnyčia

Šiame mokomajame objekte susipažinsime su Naugarduko pilimi ir Viešpaties Atsimainymo bažnyčia.

Naugarduko miestas, įkurtas XII a., nuo XIII a. priklausė Lietuvai. Manoma, kad jame XIII – XIV a. kartais gyvendavo Lietuvos valdovai. Dėl Naugarduko kontrolės besikurianti Lietuvos valstybė varžėsi su Haličo – Voluinės kunigaikščiais, miestą skirtingais laikais bandė užkariauti ir Aukso orda, ir Vokiečių ordinas. Naugardukas neretai laikomas išskirtiniu miestu.

Gynybinis plytų mūro statinys – Naugarduko pilis (Baltarusijoje) – buvo pradėta statyti XIV a. pabaigoje, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Vėliau stiprinta ir rekonstruota, tačiau XVII a. pilis buvo sugriauta. Naugarduko pilis buvo gynybinės pilių linijos, skirtos ginti valstybę nuo Vokiečių ordino puldinėjimų, dalis. Šią liniją taip pat sudarė Trakų pilies kompleksas, Gardino, Krėvos, Lydos ir Kauno pilys. Naugarduko, Gardino, Krėvos ir Lydos pilys šiuo metu yra Baltarusijos, su kuria pastaruoju metu Lietuvos santykiai įtempti, teritorijoje.

1408 m. Naugarduko pilyje vyko Vytauto ir Jogailos pasitarimas dėl būsimo žygio, pasibaigusio Žalgirio mūšiu, į Vokiečių ordino žemes. Net ir po Žalgirio mūšio Naugarduko pilis buvo stiprinima ir rekonstruojama, nes Naugarduką, jame esančią pilį ir miesto apylinkes bandė pulti Krymo totoriai, tačiau LDK pajėgos atsilaikė. Tuo metu pilyje rinkdavosi bajorų seimeliai. Dėl XVII a. vykusių karų su Maskva metu pilis smarkiai buvo apgadinta. Po XVIII a. vid. pilį nusiaubusio gaisro, jos reikšmė pradėjo mažėti.

XX a. pradžioje iš Naugarduko pilies buvo likę tik pamatų likučiai ir du bokštai (iš septynių). Po Antrojo pasaulinio karo pilies teritorijoje buvo vykdomi archeologiniai kasinėjimai. XXI a. Baltarusijos restauratoriai išlikusios bokštus konservavo. Šiais laikais Naugarduko pilis Baltarusijoje dažnai vadinama Mindaugo pilimi. Tačiau nėra žinių, kad Mindaugas būtų gyvenęs ar bent lankęsis Naugarduke. Tai Motiejaus Strijkovskio XVI a. parašytas neargumentuotas spėjimas interpretuojant legendas. Lietuvos istorikai idėjas apie Mindaugo gyvenimą Naugarduke atmeta.

Šalia Naugarduko pilies esanti Naugarduko Viešpaties atsimainymo bažnyčia — tai Romos katalikų bažnyčia Naugarduke pastatyta 1395 m., valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, todėl parapijiečiai ją kartais vadina Vytauto bažnyčia. Pasak legendos, pirmoji Naugarduko bažnyčia buvo pastatyta stabmeldžių giraitės vietoje. Gotikos stiliumi pastatyta bažnyčia iš pradžių buvo pašventinta Visų Šventųjų vardu. Bažnyčios koplyčių altorių dalys yra orientuotos į skirtingas puses ir skirtos skirtingiems šventiesiems, tokiu būdu galimai atmenant pagonybės laikus. Iki šių dienų bažnyčioje išliko trys gotikinio stiliaus koplyčios.

1719 – 1723 m. buvo perstatyta baroko stiliumi ir 1723 m. konsekruota. Dievo kūno titulu. 1740 m. dar kartą rekonstruota ir konsekruota Viešpaties atsimainymo titulu. Nuo to laiko ir gavo Viešpaties atsimainymo pavadinimą. XIX a. viduryje carinės valdžios buvo uždaryta. Po Pirmojo pasaulinio karo bažnyčia atstatyta.

Viešpaties Atsimainymo bažnyčia garsėja tuo, jog joje vyko Jogailos ir jo ketvirtos žmonos Sofijos Alšėniškės vestuvės, lietuvių ir lenkų poeto – Adomo Mickevičiaus krikštynos, yra katalikams svarbus Naugarduko Švč. Mergelės Marijos paveikslas.

Apie Viešpaties Atsimainymo bažnyčioje vykusius įvykius primena atminimo lentelės ir paminklai:

Lentelė bažnyčios įkūrėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto garbei;
Lentelė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos su Sofija Alšėniške jungtuvių jubiliejui;
Lentelė 1621 m. vykusio Chotyno mūšio, kuriame Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė, vadovauta karo vado J. K. Chodkevičiaus, įveikė Osmanų imperiją, žuvusiems herojams;
Lentelė, skirta atminti Adomo Mickevičiaus krikštynoms;
Šalia bažnyčios yra paminklinis akmuo, skirtas vienuolikai seserų nazarietėms, kurias 1943 m. rugpjūčio 1 d. nužudė naciai, garbei. Sarkofagas su palaimintųjų seserų palaikais yra bažnyčios šoninėje koplyčioje.

Ankstesnis Kitas