Pasaulietinės ir sakralinės Baroko architektūros pavyzdžiai Vilniuje
Sapiegų užmiesčio rūmų ir parko ansamblis – brandžiojo Baroko pavyzdys, esantis Vilniaus Antakalnio rajone. Ansamblį sudarė baroko stiliaus rūmai, Trinitorių vienuolynas su Išganytojo bažnyčia, parkas. Rūmai buvo statomi 1689–1692 m. Lietuvos didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos iniciatyva. Rūmų architektas – Džambatista Fredianis (it. Giambattista Frediani). 2024 m. Sapiegų rūmai po rekonstrukcijos atverti visuomenei. Čia vyksta įtraukiosios edukacijos, mokomosios programos ir kiti užsiėmimai.
Peržiūrėkite vaizdo įrašą apie Sapiegų rūmų rekonstrukcijos pabaigą.
XVII a. pabaigoje K. J. Sapiegos kvietimu į Vilnių atvyko trinitorių vienuoliai. Juos K. J. Sapiega įkurdino rūmuose, o jau po metų savo rezidencijos teritorijoje pradėjo statyti vienuolyną ir baroko stiliaus bažnyčią, kuri buvo baigta 1717 m.
Vienas garsiausių Vilniaus Baroko epochos pastatų, kuris nenusileidžia Vakarų Baroko architektūrai, yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Jos statybas finansavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir karinis veikėjas, iš Vilniaus išstūmęs maskvėnus – Mykolas Kazimieras Pacas. Bažnyčios statybos prasidėjo 1668 m., o baigta statyti 1675 m. Bažnyčios statyboms nuo 1672 m. vadovavo italų architektas Džambatista Fredianis. Bažnyčios fundatorius nurodė po mirties jį palaidoti po bažnyčios durų slenksčiu. Jo palaikai ten tebėra iki šiol. Mūsų laikais Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje laikoma viena gražiausių bažnyčių Lietuvoje. Ji pritraukia gausybę turistų iš viso pasaulio, keletą kartų buvo patekusi į gražiausių pasaulio bažnyčių sąrašus.
Šv. Petro ir Povilo bažnyčios išskirtinumas – net 2000 statulų. Jos vaizduoja angelus ir demonus, damas ir elgetas, riterius ir kankinius, įvairius gyvūnus ir augalus, žinoma, ir patį Dievą. Toks didelis interjero detalių skaičius puikiai atskleidžia „pasaulio teatro idėją“: pasaulis – didelė scena, kurioje žmogus yra tik aktorius.
