Pirmosios mokyklos
Krikščionybės praktikavimo normų įdiegimas ir parapijų tinklo susidarymas lėmė mokyklų atsiradimą. Kuriamos mokyklos spartino rašytinės kultūros plėtrą. Jos kūrėsi prie bažnyčių ir vienuolynų. Pirmosios žinomos mokyklos buvo: 1397 m. – Vilniaus katedros mokykla, 1409 m. – Trakų mokykla, 1469 m. – Varnių katedrinė mokykla Žemaitijoje, 1473 m. – mokykla Kaune. Ilgainiui ėmė rastis ir vienuolynų mokyklos. XV a. pab.–XVI a. pr. tokios veikė prie Vilniaus pranciškonų vienuolyno, Kauno bernardinų vienuolyno.
Mokyklos kūrėsi lėtai, nes mokslo poreikis dar nebuvo visuomenės prioritetas; be to, trūko žmonių, gebančių dirbti mokytojais. Daug pastangų reikėjo lotynų kalbos mokymui įdiegti ir pačiai kalbai išmokti. Todėl iš pradžių Lietuvos mokyklos tesugebėjo pateikti elementarias skaitymo ir rašymo žinias. Lotynų raštininkas kainavo brangiau už rusėnų raštininką. Mokyklos nebuvo gerai materialiai aprūpintos. Mokiniai gyveno vargingai, vertėsi patarnaudami bažnytinėse apeigose.
XVI a. pr. mokyklų tinklas dar buvo retas. Nors kūrėsi kelių tipų mokyklos: katedrinės, kuriose jaunuoliai pradėdavo rengtis dvasininko pareigoms, ir parapinės, kuriose buvo įgyjamas pradinis mokslas, o didikų ir bajorų vaikai labiau mokėsi „namų“ mokyklose, samdant privačius mokytojus. Dar nebuvo vidurinių ir aukštųjų mokyklų. Švietimo sistema nebuvo prieinama žemesniųjų socialinių sluoksnių, ypač valstiečių, atstovams.
Iš labai menkų istorinių šaltinių duomenų apie mokymo turinį galima teigti, kad Lietuvos parapinės mokyklos nebuvo pasiekusios viduramžių trivium, apimančio lotynų kalbos gramatiką, retoriką ir dialektiką, lygio, tačiau jose buvo mokoma skaityti, rašyti, skaičiuoti, tikėjimo tiesų ir bažnytinio giedojimo. Mokant vartotos lotynų, lenkų, rusėnų, lietuvių kalbos.
Per maždaug pusantro šimto metų Lietuvoje, kad ir žemesniu lygiu, buvo įdiegtas Europos mokyklų mokymo procesas. Reikšmingas čia buvo spausdintų knygų atsiradimas, pradėjęs veikti Lietuvą nuo XV a. pab. ir iš dalies pakeitęs kur kas daugiau darbo reikalaujantį perrašymą. Pirmosios mokyklos parengė dirvą atsirasti anoniminiams Lietuvos metraščių ir Lietuvos Statutų kūrėjams, Lietuvos bajorų ir miestiečių vaikus parengė studijoms Europos universitetuose.
