Sąvokos

Asimiliacija – vienos etninės grupės ar tautos susiliejimas su kita, perimant pastarosios kalbą, kultūrą, papročius.

Baltai – grupė indoeuropietiškos kilmės tautų ar genčių, kalbėjusių ar kalbančių giminingomis kalbomis ir sudarančiomis atskirą indoeuropiečių kalbų šeimą. Tai buvusios gentys – lietuviai, aukštaičiai, žemaičiai, prūsai, jotvingiai, skalviai, nadruviai, galindai, kuršiai, žiemgaliai, latgaliai, sėliai. Dabar yra dvi baltų tautos – lietuviai ir latviai.

Indoeuropiečiai – tautų grupė, turėjusi bendrą protėvynę ir prokalbę, iš kurios kilo baltų, germanų, romanų, senovės indų, slavų ir kitos giminiškos kalbos.

Matriarchatas – pirmykštės visuomenės tarpsnis, kuriame gyvenimą tvarko moteris, o turtas ir pareigos paveldimos motinos linija. 

Patriarchatas – pirmykštės visuomenės tarpsnis, kuriame gyvenimą tvarko vyras, o turtas ir pareigos paveldimos tėvo linija. 

Pilkapis  – laidojimo vieta su supiltu žemės kauburiu – sampilu.

Prabaltai – ankstyvieji baltai. Terminą „prabaltai“ kalbininkai ir istorikai vartoja kalbėdami apie pradinę baltų protėvių formavimosi stadiją. Tai vyko naujajame akmens amžiuje (neolite), kai indoeuropiečiai atvyko ir galutinai įsikūrė pietrytiniuose Baltijos jūros pakraščiuose. Kaip tik tada ėmė formuotis baltai.

Prokalbė – senovinė kalba, iš kurios kilo kitos kalbos.

Protėvynė – senovinė pirmykštė tėvynė, spėjama geografinė vieta, iš kurios kilo kokia nors kalbinė grupė, pavyzdžiui, indoeuropiečių kalbų šeima.

Sanskritas – senovės ir viduramžių klasikinė literatūrinė Indijos kalba. Viena iš 23 Indijos kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų grupei.