Sąvokos

Beneficija – nepaveldima, senjoro vasalui skiriama žemės valda.

Domenas – asmeninė senjoro valda.

Feodalas – žemvaldys, kuriam priklauso žemė, kuria jis laisvai naudojasi.

Feodas – paveldima žemės valda.

Konfesija – (lot. confessio − prisipažinimas, išpažinimas) bažnyčia ar religinė bendruomenė, pvz., krikščionybė, islamas, budizmas.

Luomas – visuomenės grupė, pasižyminti jai būdingomis išskirtinėmis teisėmis (privilegijomis) ir pareigomis (prievolėmis).

Magdeburgo teisė – nuo Vidurinių amžių paplitusi miestų savivaldos teisė.

Paprotinė teisė – žodinė teisė, paremta taisyklių, susitarimų perdavimu iš kartos į kartą, vadovaujantis tradicijomis, papročiais, o ne raštu patvirtintais įstatymais.

Ponų taryba – XV–XVI a. LDK valdymo organas, nuo XV a. pab. įgavęs įstatymų leidybos teisę ir sudaromas iš aukščiausių valsytybės pareigūnų, kilusių iš bajorų luomo.

Prievolė – priverstinė tarnyba ar įsipareigojimas kitam asmeniui (pavyzdžiui, atlikti karo tarnybą).

Privilegija – išskirtinė, tik tai visuomenės grupei ar asmeniui būdinga, teisė.

Savivalda – miesto, bendruomenės ar asmens savarankiškumas nuo valdžios įstaigų ir teisė, patiems (pačiam) spręsti savo gyvenimo klausimus.

Senjoras – aukštesnysis feodalas, turintis vasalų.

Urėdas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūnas. Vieni LDK urėdai priklausė centrinei valdžiai (vykdė politiką visos valstybės mastu), o kiti – buvo vietinės (regioninės) valdžios pareigūnai (valdovo vietininkai konkrečiose teritorijose, pilyse).

Valstietis – kaimo gyventojas, feodalinėje santvarkoje praradęs asmeninę laisvę ir tapęs baudžiauninku, turėjusiu atlikti prievoles (eiti lažą, mokėti duoklę ir / arba činšą).

Vasalas – žemesnysis senjorui ištikimybę prisiekęs feodalas.

Vyskupija – bažnytinė provincija (administracinis teritorinis vienetas), valdoma vyskupo.